(English in another post!)
Šią savaitę infokrautuvės infoshopas pradeda intensyvią kultūrinių veiksmų programą: kultūrkė veiks nuo ketvirtadienio iki pirmadienio. Renginiai vyks anglų kalba, bet pageidaujant galime parūpinti vertimą į lietuvių k.
Ketvirtadienį, sausio 7 d., 18 val. prasideda materialistinio feminizmo skaitymo grupė. Materialistinis feminizmas – feministinę, marksistinę, anarchistinę, rasės, klasės ir lyties analizę derinanti į veiksmą nukreipta doktrina. Kas savaitę ketvirtadienį skaitysime po straipsnį iš šviežio, ką tik iš Amerikos parsiųsto žurnalo “Lies” (“Melai”) antrojo numerio. Ruoštis nereikia, skaitysime vietoje, ten pat ir sutarsime dėl tolimesnio grupės formato.
Pirmasis tekstas – 12 puslapių To make many lines, to form many bonds//Thoughts on Autonomous Organizing by FLOC, trumpa ištrauka: “The problem is rooted in white supremacy, patriarchy, and class, which are together fundamental to the reproduction of the capitalist social relations-and so we seek to build a praxis that encompasses all of these parts of the whole. To engage in such a project is to continuously struggle with each other, and with ourselves.”
Penktadienį, sausio 8 d., 18.30 val. – prezentacija/diskusija “Vakarų kairieji ir Rusijos medijos politika Ukrainos karo kontekste”:
Pastaraisiais metais Rusija investavo milžiniškus pinigus į žiniasklaidos ir aktyvistų grupes, kurios pristatytų jos požiūrį ir remtų jos politiką Vakaruose. Dabar Rusija jau gali skinti šių investicijų vaisius.
Gausybė kairiųjų ir net anarchistų grupių tapo Rusijos valstybinės propagandos įrankiais. Kartais atrodo, jog Rusijos įvaizdis tenkina visų politinės scenos veikėjų viltis: nuo kairiųjų iki superkonservatorių, nuo antifa iki tradicinių fašistų… Kaip tai tapo įmanoma? Kokiais pasakojimais remiamasi ir kurie iš jų pritraukia daugiausiai dėmesio? Ką tai turi bendro su Šaltuoju karu ir šiuolaikinės medijos kolonializmu?
Klausimus kelia, į juos atsako ir su mumis padiskutuoti nori kolega-buvęs Rusijos pilietis.
Pirmadienį, sausio 11 d., 18.30 val. – pirmasis filmas iš ciklo “Tiesioginio veiksmo įkvėpti”, 1975 m. dokumentinis filmas iš Danijos “Santa Army” (45 min., danų k., subtitrai anglų k.)
Filmų ciklas “Tiesioginio veiksmo įkvėpti” – kas dvi savaites, pirmadieniais rodomi filmai apie įsimintiniausias istorines tiesioginio veiksmo praktikas: maištus, netikėtus streikus, laikinus skvotus, protestus, “žaibiškus sambūrius” (flashmob), gatvės teatrą… Prieš ir po filmų – diskusijos apie tiesioginio veiksmo paveikumą ir fantazijos apie tai, ką galėtumėm nuveikti pačios.
Pirmasis ciklo filmas “Santa Army” – apie Kopenhagos teatro trupę “Saulės raiteliai” (Solvognen), per 1974 m. žiemos šventes surengusią 8 dienas trukusį Kalėdų senelių armijos tiesioginį veiksmą. Naftą eksportuojančioms šalims pakėlus kainas, įvyko finansų krizė: Danijoj daugėjo bedarbių, žmonės gyveno vis vargingiau. “Saulės raiteliai” sugalvojo grąžinti Kalėdų seneliui tikrąją jo dvasią, sukviesti visos Kopenhagos aktorius ir aktores, persirengt Kalėdų seneliais ir aštuonias dienas vaidinti gatvėse.
Pirmą dieną keli šimtai senelių surengė paradą miesto gatvėmis, paskui save tempdami didžiulę žaislinę žasį. Kitą dieną senelių minia užėjo į banką ir paprašė kelių milijonų kronų paskolos dovanoms. Seneliai ėjo į mokyklas, senelių namus ir ligonines, rengė vaidinimus, dalino dovanas ir net bandė su šakėmis pulti vyriausybės pastatus. Aštuntą dieną apie 40 seneliais persirengusių vyrų ir moterų užėjo į prekybos centrą, ėmė nuo lentynų prekes ir dalino pirkėjams, šūkaudami “ho ho ho, šiandien už nieką nereikia mokėti, jūs sunkiai dirbot ir visa tai užsidirbot!”. Atvažiavę policininkai ėmė plėšt senelių barzdas, surakino juos antrankiais ir kišo į policijos automobilius, atiminėjo iš vaikų dovanas, vaikai paleido dūdas… Vaidinimas pavyko – geruosius senelius suėmė blogieji policininkai, irgi tapę teatro aktoriais.
“Kalėdų Senelių armija” buvo ypatinga tuo, kad kovojo prieš kapitalistinį išnaudojimo spektaklį jo paties ginklais, išnaudodami apsimestinio naivumo galią. Seneliai “naiviai” apsimetė, neva jų paskirtis – ne skatinti vartojimą, o iš tikrųjų nešti džiaugsmą žmonėms; jie “naiviai” klausė: kodėl žmonės skursta, o bankuose tiek daug pinigų? ir “naiviai” visiems priminė, kad raudona – ne tik Santa Klausui tinkanti spalva.